Skiriasi kas antra suktuoktinių pora

skirybosAr prisimenate tą dieną kai susipažinote su savo antrąja puse? Atrodė, kad visas pasaulis nusidažė rožine spalva, norėjosi skristi ir visam pasauliui šaukti apie savo meilę. Tačiau vieną gražią dieną meilė išblėsta ir santykiams lemta nutrūkti. Tad kas gi nutinka? Kur ta meilė išgaruoja? Kodėl du kažkada tokie artimi buvę žmonės nutaria pasukti skirtingais keliais? Aišku priežastys įvairios. Išties gerų patarimų apie tai kaip išsaugoti šeimą ir užkirsti kelią skiryboms galima rasti yousavemarriage.com interneto svetainėje.

Kad ir dėl kokių priežasčių įvyksta skyrybos, visada yra kalti abu sutuoktiniai. Nereikia kaltinti vieno. Paprasčiausiai nebuvo rasti sprendimai iš susidariusių situacijų, nes pats paprasčiausias sprendimas buvo nueiti lengviausiu keliu – išsiskirti. Skyrybos gali įvykti abiejų sutuoktiniu bendru susitarimu arba vieno iš sutuoktinių prašymu. Gerai, jeigu abu sutuoktiniai yra geranoriškai nusiteikę ir supranta, kad tęsti tokią sąjungą yra beprasmybė.

Dažnai partnerius valdo emocijos, noras atkeršyti kitam. Tuomet skyrybų procesas tampa labai ilgas ir varginantis. Dar blogiau, kai imama ieškoti įvairiausių kliauzių, nebūtų įrodymų prieš buvusį sutuoktinį. O kadangi nemažai šeimų jau būna įsigiję dar ir bendro turto, tai neretas pilietis stengiasi nugriebti sau kuo didesnį kąsnį. Tokios skyrybos gali tęstis metų metus. Kažkada tokie draugiški ir mieli sutuoktiniai eikvoja savo energiją, laiką ir begalę pinigų advokatams, kad tik laimėtų t.y kuo daugiau supiltų pamazgų ant kito galvos.

Dar baisiau būna kai sutuoktiniai į visą šį nešvarų žaidimą įtraukia ir vaikus. Vaikui ir taip jau skaudu, kad tėvai skiriasi, jam tai didelė psichologinė trauma. Jis tikrai labai myli abu tėvus, jie jam abu brangūs ir jis tikrai norėtų, kad tėveliai nesiskirtų o gyventų kartu, kad jie visi kaip ir anksčiau eitų į parką, kiną. Vaikas nori su tėčiu eiti žvejoti, o su mama vakarais skaityti pasakas. Tačiau dabar tai tampa neįgyvendinama svajone. Dar baisiau – jo, kažkokie svetimi tetos ir dėdės apsirengę juodais drabužiais, klausia su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Tai stipriai gali paveikti mažąjį žmogutį. Jis nesupranta kas čia darosi, tampomas abiejų tėvų, kiekvieno į save, jaučiasi kaltas. Vaikui tai tikrai didelė psichologinė trauma. Tad prieš pradėdami žaisti vaiko jausmais skyrybų procese, reikėtų pagalvoti apie pasekmes. Stenkitės savo santykius išspręsti neįveldami į tai savo atžalų.

Kad ir kaip ten bebūtų viskas šiame pasaulyje turi pradžią ir pabaigą. Tad kažkada skausmingas skyrybų procesas pasibaigia. Skyrybos tikrai ne pasaulio pabaiga. Nors tuo baisiu laikotarpiu atrodo, kad griūna visas pasaulis, ilgainiui viskas užsimiršta. Skyrybų nuoskaudas dažniausiai pamirštame tik maždaug po dviejų metų. O ir kiekvieno gyvenimą jos pakeičia visiškai ir negrįžtamai. Tačiau po visų išgyvenimų ateina palengvėjimas. Dažnas supranta, kad prasidėjo naujas gyvenimo tarpsnis. Kiekvienas gyvenimo sunkumas mus sutvirtina tiek fiziškai tiek emociškai, geriau padeda pažinti save. Ir nors skiriantis buvo daug pykčių ir labai skaudėjo, visą tai buvo būtina, kad įgautume gyvenimiškos patirties, nukeltume savo buvusį mylimąjį nuo pjedestalo ir pamatytume jį kaip paprastą mirtingąjį. Ir tuomet jau bus galima su iškelta galvą žengti į naują gyvenimą. Ir nebijoti sutikti žmogaus, įsimylėti bei įsileisti jo į savo naują gyvenimą.