Prekių eksportas nuosekliai auga

logistika ir transportas
Lietuviškos kilmės prekių be mineralinių produktų eksportas vis dar auga, tačiau šiek tiek lėčiau nei praėjusiais metais. 2018 m. pradžioje, palyginti su 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu, nominalusis Lietuvos prekių eksportas padidėjo 6,8 proc. (per visus 2017 m. – 15,4 %).
Lietuviškos kilmės naftos produktų eksporto augimas tapo neigiamas. Atsižvelgiant į naujausius duomenis, mažai tikėtina, kad Lietuvos eksportas artimiausiu metu didės sparčiau. Optimizmo neteikia ir prekybos karo tarp Europos, kitų valstybių ir JAV grėsmė. Komentuoja Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Mantas Vilniškis Pasaulio prekybos organizacijos skaičiuojamas 2018 m. antrojo ketvirčio pasaulio prekybos indeksas rodo tokią pačią lėtesnio augimo tendenciją, daugiausia dėl lėčiau didėjančios tarptautinės prekybos užsakymų ir pervežimų oro transportu apimties. Šioms sritims didelę įtaką daro neapibrėžtumas rinkoje dėl importo muitų įvedimo. Būdama mažos atviros ekonomikos valstybė, Lietuva yra labai priklausoma nuo pasaulinės prekybos tendencijų.
Lėtesnis lietuviškos kilmės eksporto augimas šių metų pradžioje sietinas su bendru ES ir pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimu: mažiau didėjanti valstybių partnerių importo apimtis reiškia ir mažesnį lietuviškos produkcijos paklausos augimą. 2018 m. pradžioje Lietuvos prekybos partnerių – Vokietijos, Rusijos, Lenkijos – importo plėtra sulėtėjo. Tai lėmė ir mažesnį Lietuvos eksporto augimą.
Pakilusios naftos žaliavų kainos neigiamai paveikė Lietuvoje ją apdirbančių įmonių konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Neramumai pasaulinėje prekyboje Lietuvai turės poveikį, tačiau greičiausiai jis bus netiesioginis. JAV patvirtino 10 ir 25 proc. importo tarifus Europos eksportuojamam aliuminiui ir plienui. Didelė mūsų eksporto dalis keliauja į Vokietiją, Nyderlandus, o jos yra vienos didžiausių JAV prekybos šiomis žaliavomis partnerių. Po apmokestinimo muitais JAV pabrangus šių šalių eksportuojamoms prekėms, daliai eksportuotojų gali tekti ieškoti naujų prekybos rinkų. Vis dėlto šiuo metu kiekybiškai įvertinti galimo prekybos karo poveikį Lietuvos ekonomikai yra nelengva: prasidėję atsakomųjų tarifų svarstymai ir protekcionistinis požiūris į prekybą, kuria labai nepalankią aplinką verslui ir neigiamai veikia lūkesčius.
Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš Europos Sąjungos procesas Lietuvos ir JK prekybinių santykių kol kas reikšmingai nepaveikė. Eksporto į JK dalis lietuviškos kilmės eksporte ir toliau yra gana pastovi – apie 5–6 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto be mineralinių produktų. Kita vertus, mūsų rinkos dalis JK, Eurostato duomenimis, labai nedaug, tačiau nuosekliai auga. Ši rinka svarbi Lietuvos baldų gamintojams, chemijos pramonės ir tekstilę apdirbančioms įmonėms. Kartu šios produktų kategorijos sudaro apie 60 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto, keliaujančio į JK.