Per pirmus dešimt 2017 metų mėnesių, eksportas augo visose Lietuvos regionuose

Eksportas Lietuvoje

Besibaigiantys metai Lietuvos eksportuotojams buvo išties sėkmingi. 2017 m. prekių eksportas augo visoje Lietuvoje. Dešimties mėnesių duomenys rodo, kad lietuviškos kilmės eksporto apimtis ūgtelėjo visose šalies apskrityse. Tiesa, ne visur vienodai. Kadangi apskričių dydžiai (svoriai) gerokai skiriasi, lyginame ne tai, kuri apskritis daugiau prisidėjo prie viso Lietuvos eksporto augimo (prie to labiausiai prisidėjo Telšių, Klaipėdos, Panevėžio, Kauno ir Vilniaus apskritys), bet tai, kurių apskričių eksportas padidėjo daugiausia. Pirmą vietą dalinosi Tauragė ir Telšiai, kur eksportas padidėjo beveik trečdaliu, o Alytaus eksporto padidėjimas siekė tik apie keturis procentus. Nevienodo eksporto augimo priežastys skirtingos. Nors kitų metų lietuviškos kilmės eksporto prognozės yra kiek prastesnės nei šių metų įspūdingi rezultatai, bet nemenko augimo galime tikėtis ir kitąmet.

Nerijus Černiauskas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas

Prekės iš Telšių ir Tauragės apskričių – po visą pasaulį. Telšiai nuo seno garsėja mineralinių produktų (naftos, benzino ir pan.) eksportu, o prie jo gerokai prisidėjo padidėjusi naftos kaina, kuri teigiamai paveikė tai apskričiai priklausiančios Mažeikių rajone esančios naftos gamyklos eksporto rezultatus. Pagerėjus padėčiai tarptautinėse pieno rinkose, buvo gerokai daugiau ir didesnėmis kainomis eksportuota pieno produktų iš Lietuvos, įskaitant ir produktus iš Tauragės apskrities. Be to, pieno produktų iš Tauragės vis daugiau eksportuota ne tik į ES šalis, bet ir į Pietų Korėją, Kazachstaną, Izraelį ir Libaną. Svarbu ir tai, kad nemenkai paaugo ir kitų maisto produktų eksportas bei medienos gaminių eksportas Telšiuose.

Trąšos – didžiausias Kauno apskrities lietuviškos kilmės eksporto pajamų šaltinis.  Šios apskrities eksporto rodikliams, ypač metų pradžioje, pakenkė pasaulyje sumažėjusios trąšų kainos, dėl jų sumažėjo ir eksporto pajamos. Čia eksportas paaugo apie 7 proc. Nors tai daug, bet vis tiek beveik penkis kartus mažiau nei pirmaujančiose Telšių ir Tauragės apskrityse. Tiesa, antra metų pusė bent jau kol kas atrodo kiek geriau, todėl šioje srityje didesnių nuostolių neturėtų būti patirta. Daugiau nuostolių kilo dėl prasto derliaus. Nors derlius buvo prastas visose apskrityse, Kauno apskrityje poveikis eksportui buvo vienas didžiausių. Čia žemės ūkio veikla yra viena svarbiausių (tik iš trąšų eksporto Kauno apskrityje pajamų gaunama daugiau). Javų eksporto pajamos 2016 m. per pirmus tris ketvirčius sudarė beveik 8 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto pajamų, o 2017 m. nesiekė nė 6 proc. Tiesa, ne visos su žemės ūkiu susijusios veiklos patyrė sunkumų Kaune. Reikia prisiminti, kad statistikoje prie žemės ūkio veiklos priskiriama ir žuvininkystė bei su žuvininkyste susijusi pramonės veikla, o pastarosios apyvarta auga. Pavyzdžiui, prie eksporto pajamų nemenkai prisidėjo išaugusios lašišų kainos, nes gamintojai iš Kauno šios produkcijos nemažai eksportuoja. Dėl sumažėjusios šių prekių pasiūlos tarptautinėse rinkose lašišų kainos kilo jau 2016 m., o 2017 m. dar prisidėjo ir pabrangę pašarai.

Alytaus eksporto plėtrai kirto uždaryta gaiviųjų gėrimų gamykla. Nors Alytuje eksportas irgi augo, jo augimas buvo lėčiausias iš visų apskričių dėl 2016 m. lapkritį uždarytos gaiviųjų gėrimų gamyklos, nes didelė dalis šios produkcijos buvo eksportuojama. Tiesa, Alytaus regionas sugeba pritraukti pajamų, eksportuodamas ne tik prekes, bet ir paslaugas. Antai Druskininkų savivaldybės paslaugomis (pvz., sanatorijomis ir ledo arena) naudojasi ir Lietuvos, ir užsienio piliečiai. Be to, kur kas geriau sekėsi kitoms veikloms: sparčiai augo baldų, medienos gaminių eksportas bei plastikų ir jų dirbinių eksportas ir vien šių trijų veiklų prieaugis atsvėrė uždarytos gamyklos neigiamas pasekmes eksportui.

Taigi, puikūs eksporto metai neapsiriboja nei viena konkrečia preke, nei viena eksportuojančia apskritimi. Nors tam tikrų nuostolių būta, ne viena Lietuvos įmonė turėtų pajusti pagerėjimą. O ar galime tikėtis panašių rezultatų ir 2018 m.?

Kol kas eksporto prognozės dėl 2018 m. yra neprastos, bet kuklesnės. Nors visi ligšioliniai duomenys yra teigiami, tarptautinės organizacijos tikisi, kad tarptautinė prekyba kitąmet augs, bet lėčiau nei šiemet. Viena iš priežasčių, kodėl eksportas galimai lėtės, yra Kinijos apsisprendimas šiais metais gerokai padidinti investicijas ir naftos rezervų atsargas. Tai šiemet labai teigiamai paveikė pasaulinę prekybą, bet nebūtinai didins kitąmet. Tačiau ir išsivysčiusios ir besivystančios ekonomikos kitais metais turėtų augti, todėl galime tikėtis tikrai nemenko lietuviškos kilmės eksporto augimo.