Lietuvos eksportas pradeda strigti?

Eksportas Lietuvoje

Vieno didžiausių Lietuvos bankų„Luminor“ analitikai sumažino 2019-2020 metų Lietuvos bendrojovidaus produkto (BVP) augimo prognozę.2018 metų prognozė nekinta – BVP augimas sieks 3,3 proc.,2019-aisiais šalies ūkis augs 2,7 proc., 2020-aisiais – 2 proc.,teigia banko analitikai.

Rugsėjį „Luminor“ prognozavo, kad 2019ir 2020 metais ekonomikos plėtra sieks atitinkamai 3 ir 2,5procento.

„Eksportas nedemonstruoja tvarios plėtros, tai kelia daugnerimo, nes Lietuva yra maža atvira ekonomika. Tas mūsų variklis(eksportas – BNS), anksčiau mums sėkmingai tarnavęs, pradedastrigti“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė„Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Anot jos, šiek tiek ramina vidinės paklausos inercija – tieknamų ūkių vartojimas, tiek investicijos į nekilnojamąjį turtą,gamybos priemones – pakankamai sparčiai auga dėl kylančiųatlyginimų, ES paramos įsisavinimo.

Pasak „Luminor“, nuo didesnio tempo Lietuvos BVP sulaikyspasaulyje stiprėjančios „seisminio aktyvumo zonos“. Bankasįvertino augančias protekcionizmo apraiškas, jų įtaką prekybai,menkstančią Lietuvos produkcijos paklausą užsienyje beikitus veiksnius, todėl sumažino ankstesnę 2019 metų BVPperspektyvą 0,3 punkto.Lėtėjant ūkio augimo, gyventojai gali tikėtis palyginti gerųmetų„Luminor“ ekonomistai kitąmet prognozuoja palyginti spartųvidutinio darbo užmokesčio augimą, kuriam impulsą suteiks irminimalaus atlyginimo (MMA) kilstelėjimas.

„MMA kilstelėjimas įlies žibalo į darbo užmokesčio augimąir tas poveikis nuvilnys pajamų kopėčiomis aukštyn. Didelįprieaugį darbo pajamoms lems mokesčių reforma. Privačiamesektoriuje darbo užmokestį ir toliau skatins aukštyn įvairiųsričių kvalifikuotų specialistų trūkumas – ypač pramonės, irinformacinių technologijų srityse”, – komentuoja I.Genytė-Pikčienė.

Vidutinė metinė infliacija šiemet, prognozuojama, sieks 2,6proc., kitąmet – 2,7 proc., o 2020 metais 2,2 proc. Vidutiniodarbo užmokesčio (neto) augimas sieks atitinkamai 9 proc., 9 proc.ir 5 proc., nedarbo lygis – atitinkamai 6,2 proc., 6 proc. ir 6proc.

„Pakankamai sveiką infliaciją prognozuojame, Lietuvai –eikliai, jaunai, besivystančiai ekonomikai tai normalus lygis, jisneturėtų gąsdinti“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, Lietuvoje elektros ir dujų kainos namų ūkiams yravienos mažiausių Europos Sąjungoje, o jų kilimas neturėtų itinpaveikti šeimų finansinės padėties.

„Bet tai irgi labai populiari tema dėl to, kad tos kainos yraneišvengiamos, jos palies kiekvieną namų ūkį ir tai politiškailabai patrauklus, sakykime, kąsnelis, pasidaryti tam tikrokredito“, – pridūrė analitikė.

„Luminor“: geras metas reformoms

Banko ekonomistai mano, kad lėtėjant šalies ūkio augimui,vertėtų svarstyti apie reformas. Vis dėlto dabartinė politinėretorika neretai orientuojasi į didesnį viešojo sektoriausfinansavimą, nors iš tiesų problema yra surenkamų mokesčiųpanaudojimas.

„Reikėtų Lietuvos biudžetą orientuoti į žmogų, o ne įtrinkeles, kaip aš vadinu. Dažnai skundžiamasi, kad Lietuva permažai perskirsto per biudžetą (…) Jeigu jau reikia didintiperskirstymą, tai ne paslaugos finansuoti, kurias teikia viešasissektorius, bet tiesiogiai perskirstant lėšas arba tarp gyventojų,arba laike“, – spaudos konferencijoje sakė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Pasak jo, didesnį dėmesį reiktų skirti socialinės apsaugosfinansavimui.„Darbo užmokesčio fondas viešajam sektoriuje tiek Lietuvoje,tiek Europos Sąjungoje yra toks pat (palyginti su BVP) (…)Atlyginimai yra maži (viešajame sektoriuje – BNS), bet ne dėl to,kad finansavimo trūksta, o dėl to, kad nesusitvarkoma viduje (…)

Kitas vaizdas pasižiūrėjus į išlaidas socialinei apsaugai: tiekpensijoms, tiek šeimų paramai skiriame žymiai mažiau, nei ESvidurkis“, – sakė ekonomistas.Ž. Mauricas, be to, pabrėžė pensijų sistemos vizijosišgryninimą, didesnes galias bendruomenėms, viešųjų paslaugųpavertimą kompensuojamomis paslaugomis.