Didžiausias galimybes eksportuoti į Izraelį turi lietuviška maisto pramonė

Izraelis

Apie 30 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Izraelį sudaro įvairūs maisto produktai, javai, malybos produkcija, tačiau, „Versli Lietuva“ ekspertų vertinimu, verslas neišnaudoja potencialo ir tvirtų saitų su vietos bendruomene. Izraelis yra ketvirta pagal dydį eksporto rinka Vidurio Rytuose – pagal eksporto apimtis jį lenkia Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Saudo Arabija.

„Izraelio valdžia jau keletą metų intensyviai skatina didesnį maisto produktų importą į šalį, taip siekdama sumažinti aukštas maisto kainas. „Versli Lietuva“ atlikta analizė rodo, kad maisto produktai yra perspektyviausias sektorius eksportui į šią šalį – lietuviška produkcija yra ne tik konkurencinga, bet ir išsiskiria kokybe. Viena priežasčių, kodėl lietuvių verslininkai nesiveržia į didelę perkamąją galią turinčią rinką, yra keliami reikalavimai košeriniui maistui – be specialių sertifikatų, įrodančių maisto kilmę ir tinkamumą košerinei maisto gamybai, kelio prasiskinti į mažmeninius prekybos tinklus neįmanoma“, – sako Aivaras Knieža, „Versli Lietuva“ Eksporto departamento vadovas.

„Versli Lietuva“ Eksporto departamento vadovas ragino verslą atkreipti dėmesį į tai, kad specialūs sertifikatai košeriniam maistui įrodo aukštą produktų kokybę, todėl gali praversti užmezgant santykius ir su kitų užsienio šalių partneriais. „Izraelio verslo kultūra panaši į vakarietišką – jie atviri visoms idėjoms ir naujovėms, nors tuo pačiu asmeniniai santykiai yra labai svarbūs priimant sprendimus“, – sako A. Knieža.

2011-2017 m. Lietuvos maisto pramonė kasmet didino eksporto apsukas į Izraelį po 23 proc. Pernai sūrių, varškės, ledų, šokolado, duonos, pyragų ir kitų kepinių, kviečių glitimo, paruoštų ar konservuotų daržovių ir kitokių maisto produktų eksportuota už 12,1 mln. eurų.

Mineralinio vandens gamintoja „Birštono mineraliniai vandenys“ į Izraelio rinką nusprendė įžengti prieš metus. „Išanalizavę „Euromonitor“ duomenis apie Izraelio mineralinio rinkos dydį ir potencialą, pamatėme, kad iš visų vandens kategorijų sparčiausiai auga funkcinio vandens kategorija, kurios dydis 24 mln. litrų per metus. Mineralinio vandens rinką pasidalinusios 4 įmonės parduoda apie 62 proc. viso vandens. Nusprendėme įeiti su nišiniu, funkciniu vandeniu VYTAUTAS, vietoje turime pardavimų atstovą, kuris gerai pažįsta Izraelio rinką. Izraelio rinka turi specifinių poreikių dėl sertifikavimo, be to, reikia nemažai skirti rinkodaros lėšų produkto reklamai“, – sako Rolandas Strulis, „Birštono mineralinių vandenų“ verslo plėtros vadovas.

Į vieną prioritetinių eksporto rinkų Izraelį pernai Lietuvos gamintojai eksportavo prekių už 50,2 mln. eurų, 14 proc. daugiau nei 2016 m. Izraelis yra ketvirtoji pagal dydį eksporto rinka farmacijos gamintojams, farmacijos produktai sudaro 18,4 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Izraelį. 13,8 proc. eksporto sudaro baldai, 12,9 proc.  – javai, 10,4 proc. – įvairūs maisto produktai, 7,9 proc. – malybos produkcija.

Izraelio ir Lietuvos prekybiniai santykiai ir verslo kultūros ypatybės buvo pristatyti „Versli Lietuva“ organizuotame eksporto klubo renginyje „Eksporto klubas: Izraelis“ balandžio 17 d. Vilniuje.